Sunkus išbandymas darbe teko. Bet kartu ir lengvas. Sunku buvo tik pradžioje, kai supratau, kad visos mano pastangos įvertintos apvaliai – nuliu. Kartėlį pajutau ir tamsios mintys pradėjo dengti šviesą. Labai nesinorėjo netekti tos šviesos, kuri paskutinėmis dienomis buvo ypač ryški. Ir, staiga, supratau, kad jei kovosiu prieš neteisybę pati susitepsiu tuo prieš ką kovosiu. Juk Viešpats viską mato ir Jis TIKRAI pasirūpins manimi. Tačiau nustumti viso to į šalį negalėjau, turėjau nuspręsti kaip elgtis ir dirbti toliau.
Šiandien, viena pasakė, kad darbe per daug meilės išdalinu. Tą „per daug“ ji lygino su tuo, kad, kaip liaudis sako: „lišną rozą iškoliosma“, kas išvertus reiškia – atsako nebus. Trumpam susimąsčiau ir paklausiau savęs: ar ir dėl to pasipiktinsiu? Šitie žodžiai atvedė į supratimą ir buvo kaip atsakymas į sprendimą, kurį priėmiau ankstų rytą eidama į darbą. Juk viskas taip paprasta – mano Viešpats Jėzus man liepė mylėti. Ir iš šio įsakymo turi kilti visi sprendimai. Juk nėra kito įsakymo, tik šis vienintelis. Jei noriu eiti su Viešpačiu turiu rinktis mylėti.
Tačiau tik šiandien pastebėjau kas iš tiesų yra meilė. Meilė tai ne geri darbai, ne geras žodis, ne malonūs pokalbiai, ne apsikabinimai, ne bučiniai. Viso to Paulius net nemini rašydamas korintiečiams apie meilę (1Kor 13). Mylėti reiškia nesipiktinti. Tai yra meilės pradžia – pradžia darbų, pradžia žodžių. Paulius net apie meilės ir neteisybės santykį sako: „nesidžiaugia neteisybe“. O aš... O mano nesidžiaugimas dažnai pavirsta į pyktį.
Atrodo, iš naujo teks mokytis mylėti.
Ir keista, pagalvojus, juk tiek laiko įtikėjusi, o dar tik pirmą žingsnį žengiu, tiek laiko su Viešpačiu vaikštau, o tik šiandien Jo veidą pamatau.
2 komentarai (-ų):
sunkus šitas mokslas, bet išmokstamas
Vieniems lengviau, kitiems sunkiau... Gerai, kad Viešpats - kantrus Mokytojas
Rašyti komentarą