Manau, kad kartais per daug esame susirūpinę savo pašaukimu. Ta prasme, kad ieškome savo vietos bendruomenėje pamiršdami tikrąjį pašaukimą Dieve.
Prieš pora metų buvo Viešpaties žodis, kad Kristaus bažnyčią statys laisvi žmonės. Tada daug ko nesupratau šiuose žodžiuose, bet Dievas kiekvieną žodį paaiškino pravesdamas per išbandymus ir šiandien šitie žodžiai yra tvirtai įsodinti širdyje.
Taigi svarbiausia, kad mes esame pašaukti laisvei.
Kai Pauliui ir kitiems kaliniams nukrito pančiai ir atsivėrė kalėjimo durys, jie nepuolė bėgti (Apd 16; 26 -28). Jie pažino laisvę savo Viešpatyje ir kalėjimo pančiai jų nebuvo sukaustę. Iš esmės jiems niekas nepasikeitė. Nors jų kojos buvo įtvertos į šiekštus, bet jie buvo laisvi. Ar su pančiais, ar be pančių jie šlovino savo Dievą ir giedojo Jam himnus.
Taigi, nėra tokių pančių, kurie surakintų Dievo pašauktuosius. „Jūs, broliai, esate pašaukti laisvei!“ (Gal 5; 13)
Pančiai ar durys, gali sulaikyti tik tam tikroje vietoje kūną, o dvasia, ji kaip vėjas.
„Vėjas pučia, kur nori; jo ošimą girdi, bet nežinai, iš kur ateina ir kurlink nueina. Taip yra su kiekvienu, kuris gimė iš Dvasios” (Jn 3; 8).
O pasaulis, jis visada stengsis įtverti jūsų kojas į šiekštus ir užrakinti duris. Netgi, melagingais liudijimais naudosis. Bet jūs, broliai, esate laisvi Kristuje. Aš nesakau, kad būsite laisvi – jūs ESATE LAISVI!
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą