Sugrįžimas

Mes skubame. Mes visada taip kažkur skubame, kad net nelieka laiko pagalvoti ir pasvarstyti ar ta kryptimi, ar tuo tikslu. Skubu ir aš. Vos tik patyrusi, kad Viešpaties Jėzaus Kristaus kelias man geras paskubėjau ir čia.

Prisimenu matematikos pamokas. Man labai patikdavo spręsti uždavinius formulių pagalba. Bet mokytojas, kiekvienais metais išmokydavo vis naujų formulių, kurių pagalba būdavo dar lengviau spręsti tuos pačius uždavinius. Tada net pykdavau ir galvodavau, kodėl jis iškarto neduoda tobulos formulės, o verčia spręsti uždavinį pagal jau seną ir per daug parastą formulę prirašant net kelis lapus.

Kaip norisi žinoti daugiau nei Kristus kalba šiandien. O juk Jis gyvas, Jis ateina į tavo namus, į tavo širdį ir kalba, kalba, kalba... O tu skaitai ir studijuoji pamokslus.

Vieną dieną, Viešpaties Dvasia parodė, kad paruoštas vanduo – supiltas ir patogiai pateiktas, gali būti spąstai avims. Nesakau, kad nereikia pamokslų, nereikia rašyti knygų, ne, viso to reikia ir Dievas tai puikiai naudoja. Kartais, kai, atrodo, kad Dievo žodis pačiam nepasiekiamas, lyg gilus šulinys iš kurio vandens negali pasisemti, pasirenkam paprastesnį kelią – atsigerti iš žmonių paruoštos girdyklos. Kodėl tai gali tapti spąstais?

Paprasčiausiai taip prarandamas pasitikėjimas Viešpačių. Man sunku pasitikėti savimi, todėl matydama savo neišprusimą, dažnai pagalvoju, kad neteisingai supratau Dievo mintį. Nepasitikėdama savimi, atmetu ir Dvasios darbą manyje. Atrodo, kad mano netobulumas sugadina Dievo darbą. Todėl daug saugiau yra skaityti Dievo vyrų patyrimus ir mintis ir iš to mokytis. Bet Dievas yra pasakęs savo tautai: „Jau šiandien žinau jų mintis, ką jie darys, dar neįvedęs jų į žemę, kurią jiems pažadėjau” (Įst 31; 21). Ar gali būti, kad Dievas Tėvas paruošė mums neįveikiamų užduočių Jame? Tačiau sielos ir proto troškulys gena mus prie akivaizdžiai matomų girdyklų gerti ir pasisotinti. O dvasia lieka alkana. Tiesa ta, kad mes galime prisisėti daug žodžio, bet augina Dievas. Jei tai ką pasėji nedygsta, tai veltui visas darbas. „Dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas“ (Mt 26; 41). Nepasidavus silpnumui, dvasia ryžtingai galima eiti dykuma ir būti pagirdytam iš uolos. Atsigerti apsčiai iš Uolos.

Štai ir spąstai - lengvai pasiekiamas vandeniukas gali paversti tave paprasčiausiu dvasiniu tinginiu, kai gulėsi sau ant sofutės ir gersi išmintį iš knygų. Reikia ir to, bet labiau reikia savo širdyje būti keleiviu ir sekti Tą, kurį pasikvietei į savo gyvenimą. Sekti pasitikint Juo, kad Jis ir gali, ir pagirdys tave reikiamu metu, ir pasės, ir išaugins tai ko reikia tau tavo dabartiniame laike.

Kas paslėpta, priklauso Viešpačiui, mūsų Dievui, o kas apreikšta – mums ir mūsų vaikams, kad per amžius vykdytume visus šito įstatymo žodžius” (Įst 29; 19).

Tiek daug skaityta, tiek daug sužinota, toli nueita... O Dievas grąžino prie pradžios.

Paprasta Evangelija, gelbstintis tikėjimas – tai tiek kiek reikia kiekvienam. Tai tobula ir labai daug žmogui. Tai tobula šviesa žmoguje – Dievas pamilo.

Mylimieji, tepadaugėja jums pažinimo Dievo meilėje ir ramybėje. Būkite pripildyti Jo malone, kad gyvenimo versmė trykštų jumyse. Tegul Jo meilė veda jus tobulumo keliu mylimajame Jėzuje Kristuje.

 Te visa šlovė būna atiduota mūsų Viešpačiui, Jėzui Kristui.

Amen.