Viskas į gerą

Kai žmogus išgirsta apie Dievą, apie Dievo Sūnų Jėzų Kristų, siųstą gydyti tų, kurių širdys sudužusios, ateina Šėtonas rauti tos sėklos.

Prisiminiau, kai pati įtikėjau, Viešpaties daromi ženklai ir stebuklai mane labai žavėjo ir aš ieškojau Jėzaus, kad dar ir dar kartą tai matyčiau ir patirčiau. Bet kai Šėtonas, išplakęs dalgius, atėjo šienauti ką tik sudygusių gležnų želmenų, tada ir atėjo supratimas dėl ko man reikia Jėzaus. Tada pamačiau tokius ženklus, kad nebegalėjau galvoti, jog yra tik materialus pasaulis. Dvasinis pasaulis atsivėrė visu savo bjaurumu ir jėga grasindamas praryti.

„Mylintiems Dievą viskas išeina į gerą“ (Rom 8; 28).

Tai sėkla, kuri turi sudygti ir išaugti, kad duotų vaisių. Dievas, net sunkiausias dienas pavertė į gerą dėl manęs. Žinau, kad juodą dieną sunku matyti ši daigelį, bet jis auga. Nes tai Dievas jį augina. Ir laikui bėgant tu pamatai, kad tai tiesa, kad tai daug tvirčiau nei tai ką matai ir gali paliesti.

Būna sunku išstovėti, nes matai tik savo, kaip žvirblio jėgą. Bet už mus yra Dievas. Jis uolus dėl mūsų. Niekas negali išplėšti iš Jo rankos. Tik tikėk, kad jei jau krito Dievo žodis į tavo širdį, tai reiškia Dievas surado tave.

Šiąnakt, kažkur visai netoli mūsų trenkė žaibas ir baisi perkūnija sudrebino visą didelį namą. Buvo baisu, pamaniau, kad viskas sugrius. Tačiau dvasinio pasaulio audros yra dar baisesnės. Todėl leiskim Dvasiai iškelti vėliavą ir tegul Dievas kovoja už mus. Naudokimės šia privilegija skelbti Dievo vardą, nes esame per silpni patys išsaugoti savo gyvybę. Jėzaus Kristaus vardu mes įeiname į Gyvenimą. Jam šlovė per amžius.

„Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneišsigąsta“ (Jn 14; 27).