Sustiprink mane, Viešpatie, dar kartą

Viešpatie, aš prislėgtas, padėk man (Iz 38; 14).

Tada ji priėjusi Jį pagarbino ir tarė: “Viešpatie, padėk man!” (Mt 15; 25)

Tučtuojau vaiko tėvas verkdamas sušuko: “Tikiu, Viešpatie! Padėk mano netikėjimui!” (Mk 9; 24)

Apaštalai tarė Viešpačiui: “Sustiprink mūsų tikėjimą” (Lk 17; 5).

Ir lyg atsakydamas, Viešpats Jėzus meldžiasi: „Šventasis Tėve, išlaikyk juos savo vardu“ (Jn 17; 11).

Jėzaus asmenyje matau supratimą kai Jis mato mano silpnybes – baimę, nepasitikėjimą, silpną tikėjimą, nesugebėjimą mylėti. Ir Jis taip drąsiai ateiną, kad aš dažnai net žengteliu žingsnį atgal jausdamasi neverta būti Jo šventumo grožyje.

„Nebijok!“ Kiekvieną dieną Dievas tarią šį žodį ir stiprina mano pasitikėjimą Juo.

Kodėl kartais taip nedrąsu?

Nes tarp žmonių taip nebūna. Žmonės reikalauja tobulumo ir niekina tave matydami silpnąsias tavo vietas. Todėl ir prie Viešpaties artinantis taip norisi, kad Jis gėrėtųsi manimi. Taip norisi, kad Jis džiaugtųsi mano širdyje liepsnojančia meile. Ir kartu baisu, kad matydamas netobulumą Jis gali visai atmesti, atstumti. Todėl manau, kad drąsindamas pasitikėti Juo, Dievas taip dažnai liudija apie savo ištikimybę. Prisimenu tas kovas ir išbandymus kada Jis manęs nepaliko. Tada patyriau Jo užuojautą, gailestingumą, malonę, meilę. Tada mačiau Jo neapykantą nuodėmei, Jo šventumą ir teisumą.

Galvojau, kad žiūrėdama į Viešpatį, Juo sekdama išmoksiu melstis ir paklusti Tėvui, garbinti Dievą. Maniau, kad praktikuodama tai išmoksiu mylėti. Bet tai buvo tik suplyšusių drabužių lopymas naujais lopais.

Argi nežinojau, kad Dievas kuria naują žmogų manyje? Žinojau. Bet kažkas manyje norėjo stoti su Dievu kaip lygus su lygiu.

O dabar, kai lopai jau visiškai suplėšė drabužį, o galvą slegia karūna ir matau, jog vakar buvau mažiau susitepusi nei šiandien, Viešpats išaugino manyje pasitikėjimą Juo. Kodėl dangstausi tais skarmalais, argi Viešpats kaltina? Kodėl slepiuosi kaip Adomas su Ieva, kurie taip greitai pamiršo, kad Viešpaties Dievo akivaizdoje stovėjo visiškai nuogi?  

Man atrodo, kad Viešpats kviečia ateiti pas Jį ir nusimesti tuos skarmalus, kuriais vis dar dangstomės. Ko bijome? Pasirodyti blogesni nei norime būti? Bet argi Jis teisia?

Jis ima tave tokį koks tu esi ir uoliai su tavimi darbuojasi neapleisdamas tų sričių, kuriose esi silpnas.

Netgi, jei tu kaip Samsonas iššvaistei viską ką Dievas tau davė, pasitikėk Juo ir dar kartą ištark: „Sustiprink mane, Viešpatie, dar kartą“ (Ts 16; 28)