O kas yra tiesa?!

Tada Pilotas Jį paklausė: “Vadinasi, Tu esi karalius?” Jėzus atsakė: “Taip yra, kaip sakai: Aš esu karalius. Aš tam gimiau ir atėjau į šį pasaulį, kad liudyčiau tiesą. Kiekvienas, kas laikosi tiesos, klauso mano balso”.

Pilotas Jo paklausė: “O kas yra tiesa?!” Po šių žodžių jis vėl išėjo pas žydus ir tarė jiems: “Aš nerandu Jame jokios kaltės.

Yra jūsų paprotys, kad per Paschą aš paleisčiau vieną suimtąjį. Tad ar norite, kad paleisčiau jums žydų karalių?”

Tada jie vėl visi ėmė šaukti: “Ne šitą, bet Barabą!” O Barabas buvo plėšikas (Jn 18; 37-40). 

O kas yra tiesa?

Tai amžius perskrodžiantis klausimas, kurio žmonija iki šios dienos, deja, vis dar neatsakė.

Įdėjau ištrauką iš pagrindinės knygos, kurios tekstai buvo ir yra daugybę kartų perrašinėjami. Ir tie tekstai įgyja naujus autorius ir naujas kryptis. Tikrai neperdedu, nes kai pradėjau skaityti Bibliją, atradau daugybę vietų, minčių ir pasakymų, kuriuos naudoja garbingi literatūros kūrėjai. Tie patys, kurie daug prirašo ir daug knygų išleidžia. Tik visą tai jie apvelka savo skarmaluota vaizduote. Ir tai yra pagrindinė priežastis kodėl lioviausi skaityti bet kokią kitą literatūrą. Bet tai jau mano kartaus nusivylimo vaisius. Užtai nepalyginamai didesnį palaiminimą gavau galimybę skaityti originalą. Todėl dabar ir siūlau pažvelgti į originalų tekstą.

Čia užrašytas istorinis įvykis ir istorinis žmonių pasirinkimas. Teko skaityti tokius išvedžiojimus, kad jei žmonės tada būtų pasirinkę kitaip, tai Dievui būtų reikėję paieškoti kitokio gelbėjimo būdo. Melas! Jei žmonės sugebėtų pasirinkti ir laikytis tiesos tai iš viso nebūtų reikėję mūsų gelbėti, bet kadangi yra kitaip ir žmogus linksta į blogį, tai Dievas, visą tai žinodamas, nekūrė atsarginio plano.

Dabar pažiūrėkime, kodėl ta istorinė minia žmonių pasirinko plėšiką ir nukryžiavo Dievą. Juk jei paklausčiau, Jėzų ar Barabą įsileistumėte į savo namus, manau, kad jūsų asmeninis pasirinkimas būtų kitoks. Laikas – du tūkstančiai metų, – nieko nepakeitė. Žmonės kaip tada, taip ir dabar elgiasi vienodai, nes yra valdomi tos pačios baimės.

Buvo vienas fariziejus, vardu Nikodemas, žydų vyresnysis. Jis atėjo naktį pas Jėzų ir kreipėsi į Jį... (Jn 3; 1, 2)

Kai niekas nemato, žmogus tampa pats savimi, svarsto ir domisi tais dalykai kurie jam patinka, pažvelgia į savo gyvenimą ir į save be kaukės. Bet viešumoje, geriausiu atveju, patylės. O pajautęs spaudimą apkabins ir draugu pavadins plėšiką, kad tik būtų toks kaip visi.

Tai kas yra tiesa?

Religija, kurią išpažino mūsų tėvai, seneliai, proseneliai yra tik tradicija, kurioje gimėme. Ir visai nesvarbu kokia konfesija ar tikėjimas, bet pirmiausiai, kiekvienam žmogui tai yra tik tradicija. Net nereikia svarstyti teisinga ar neteisinga, bet tradicija pati iš savęs nieko negali duoti, nes tai yra tik pataikavimas savo rato žmonėms. Kataliko vaikas eis į katalikų bažnyčia, sekmininkų – į sekmininkų ir abu atstovaus tik tradicijai, kurią laikys teisinga dėl to, kad taip elgėsi jų tėvai, seneliai ir t. t. Kol tas vaikas, vieną kartą, asmeniškai nesusitiks su Tiesa. Ir tada tam vaikui teks rinktis Jėzų ar Barabą? Mūsų proseneliai, kai kurių seneliai ir tėvai jau mirė. Ar kuris nors sugrįžo ir paliudijo, kad ėjo teisingu keliu ir dabar turi poilsį pas Dievą? Ar jie gali paliudyti, kad dabar tikrai mato Dievo veidą?

Kodėl bijoma paprieštarauti minios balsui? Todėl, kad bijoma blogio, kurį patirsime. Atstūmimas, pažeminimas, apkalbos, panieka ir kas norėtų viso to. Todėl geriau paleisti Barabą, kuris, nors galėtų būti nubaustas pagal savo darbus ir toliau gauna galimybę laisvas ir netrukdomas plėšikauti. Tik nereikia ramintis, kad gali apsisaugoti. Šitas plėšikas neina pro duris ar pro langus ir jam nereikia tavo piniginės, banko kortelių ar brangenybių. Manau, bus labai skaudu, pravėrus amžinybės duris atrasti, kad Barabas tave apiplėšė.

Tai kas yra tiesa? Ar tas tylus ir ramus balsas, vieną naktį papasakojęs tau, kaip Nikodemui, apie gimimą iš Dvasios ir amžinąjį gyvenimą, ar klykianti minia išlaisvinanti plėšiką?