Būti ar nebūti ekumeninėse pamaldose

Šiai dienai ekumenizmas įgavo tokią plačią reikšmę, kad tapo kaip nauja religija. Sparčiai plečiasi į ilgį ir į plotį, kad nori tu to ar nenori, bet pradeda liesti kiekvieną. Ir jau jaučiu sklandantį ore klausimą: „O tu?“ Manau, kad pats laikas sau atsakyti į šį klausimą.

Beieškodama Biblijoje „ekumeninių pamaldų“, radau keletą įdomių pavyzdžių.

Štai kas nutiko žymiausiam Dievo pranašui Elijui, kai jis nėjo prie bendrų stabų. Šitas pranašas, per savo ištikimybę Dievui tiek priešų įsigijo, kad vieną dieną, išlindęs iš uolos prieš Viešpatį sakė: „Aš vienas likau, ir jie ieško mano gyvybės” (1 Kar 19: 14). Oho, šitoks pranašas, tokius didžiulius ženklus per jį Dievas tautai parodė, o dabar pabėgo ir pasislėpė drebėdamas nuo... Ekumenizmo.

Arba dar vienas labai gražus ekumenizmo atvejis buvo laive plaukiančiame į Taršišą. Kilus audrai visi padarė ekumenines pamaldas šaukdamiesi kiekvienas savo dievo (Jon 1: 5, 6). Bet tikrojo Dievo tarnas Jona turėjo būti išmestas į jūrą, nes paaiškėjo, kad čia tik jis ir kaltas buvo.  

Žiūriu, kad kažko tai tie Dievo tarnai niekur nepritampa. Ir ne tik, kad nepritampa, dar dėl šitų pavienių savo žmonių Dievas visą audrą sukelia. Ar tik ne iš pavydo?

Taigi, spendžiant pagal praėjusių dienų įvykius užrašytus Biblijoje, ekumenininkams bus tik saugiau jei tikrieji Viešpaties garbintojai prie jų neprisidės, o jei kartais prisidėtų tai išmeskite juos „už borto“ kaip Joną, lai dirba Dievo darbus ir nesikiša kur Viešpats jų nesiuntė.  

Manau, kad Dievas ir dar daugiau būdų turi paruošęs kaip atskirti savo žmones. O kad atskiria tai ir Dievas paliudija atsakydamas Elijui:

„Tačiau Aš pasilikau Izraelyje septynis tūkstančius, kurie nesulenkė kelių prieš Baalą ir nebučiavo jo” (1 Kar 19: 18).

Netgi didis Dievo pranašas nežinojo apie septynis tūkstančius Dievo išrinktųjų. Bet taip ir yra, ir tą patvirtina Paulius sakydamas, kad “Viešpats pažįsta savuosius” (2 Tim 2: 19).

Taigi, viską apsvarsčiusi, nusprendžiau netrikdyti ramaus ekumeninių pamaldų laiko ir prie jų neprisijungti. Be to ir stabams tolerantiška esu tik tol kol negirdžiu jų garbinant ir nematau to sustingusio buko žvilgsnio. Jei tiki vienu Dievu, jei žinai, kad Jis nekenčia stabų, jei myli savo Viešpatį Jėzų Kristų visa širdimi, tai kaip gali leisti savo ausims girdėti kitų šventųjų garbinimą?